Текст песни Obtest - Kelias

Pažadins bures ne vėjas
Tamsos nasruose spinduliai
Tik pavirsta į naktį.
Begalė vėlių regėjo
Kaip atsimušė bangos
Į trupantį ašarom akmenį.
Prikelia miegantį medį
Neprabudę ugny tebegimstantys vakaro toliai.
Atpažino sveikino vedlį
Amžinai susisukę žalčiais išsibudinę broliai.

Išvaduotą kryžkelės grobį
Smėlio kopomis vedė
Ir rodė kelią iš žemės.
Užsitraukia debesys juodi
Tik ramybė žvaigždžių
Į nebūtį akliną slepias.
Kol į pilnatį žvelgė akys
Neprabėgo naktis
Net akimirka tęsėsi amžiais.
Nesugrįšime namo patys
Išdžiovinę irklus
Palydėsime vakarą paukščiais...