Jaukiom akimirkom dar ir dabar prisimenu vadinom jas,
Tik jau dabar šiltais prisiminimais nuo šiol vadinsiu likęs aš.
Viskas praeity, išskyrus žodžiai ir mintys, ir ta praėjusi žiema
Tuo pačiu metu kasmet sugrįžta,
Sugrįžtu mintimis atgal ir aš,
Kuomet pūgos mum buvo nebaisu,
Kuomet jausdavom, kad mūsų kūnai tapdavo vienu.
Ir jei jau dūžta mano ašaros į kietą ledą,
Turėjau kur, bet dabar kai man sunku, remiuos į šaltą žemę,
Nors aš žinau, kad skaudinu tave šiais žodžiais,
Atleisk, nes kitaip tavęs jau nebeprisikviesiu.
Dar ir dabar dažnai, kai praeinu gatve tava,
Žvilgsniu atsiduriu ties tavo lango degančia šviesa,
Žinau tikrai, kad ši vieta įstrigs labai giliai,
Kaskart praeidamas pro čia sugrįšiu mintimis pas tave.
Ar dėl tavęs neranda mano dūšia vietos?
Ar dėl tavęs aš neturiu kur dėtis?
Ar tik dėl to savo mintyse išraižau tavo vardą?
Ar tik dėl to sukurčiau vietą mum po šita saule?
(x2)
Ir pasakyk man: kas tu? kas tu?
Kodėl savęs nepalikai, bet mane pasiėmei kartu?
Juk aš turėjau tiek nedaug,
Bet tau atidaviau, tikėdamas, kad saugoti mokėsim
Ir nepaleisim viso to, ką davė mum likimas.
Ir aš žinau, kad dar tikrai neverta pasiduot,
Ir aš žinau, kad liko mūsų širdyse drąsos,
Ir aš žinau, kad mus tai jungs iki pat pabaigos.
Ar dėl tavęs neranda mano dūšia vietos?
Ar dėl tavęs aš neturiu kur dėtis?
Ar tik dėl to savo mintyse išraižau tavo vardą?
Ar tik dėl to stipriau įspaudžiu plunksną rašalo į lapą, rašydamas tau laišką?
Ar dėl tavęs kaskart bandau nuslėpti savo drebančias rankas?
Ar dėl tavęs vakarais rašau eiles?
Nes pasakyti tau į akis, ką jaučiu –
Atleisk, tiek neturiu drąsos, man per sunku,
Todėl dabar kenčiu. Likai brangi,
Tu, pažadu, išliksi mano akyse tokia, išliksi visada. Jaukiom akimirkom Дар ИК dabar prisimenu vadinom Jas,
Тик джау dabar Siltais prisiminimais От Siol vadinsiu любит как.
Viskas praeity, išskyrus žodžiai ИК Mintys, ИК та praėjusi žiema
Туо pačiu METU kasmet sugrįžta,
Sugrįžtu mintimis Atgal ИК А.С.,
Kuomet pūgos мама buvo nebaisu,
Kuomet jausdavom, КАД mūsų кунаи tapdavo vienu.
Ir JEI джау dūžta Мано ašaros į kietą Леда,
Turėjau кур, ставка dabar кай человек sunku, remiuos į Сальта морюшком,
Nors aš žinau, КАД skaudinu Tave šiais žodžiais,
Atleisk, в другом месте kitaip tavęs джау nebeprisikviesiu.
Dar ИК dabar dažnai, Кай praeinu гатве тава,
Žvilgsniu atsiduriu связи Tavo Ланго degančia šviesa,
Žinau tikrai, КАД Ši Виета įstrigs Labai giliai,
Kaskart praeidamas про čia sugrįšiu mintimis па Tave.
Ar-дель-tavęs neranda Мано Дуся vietos?
Ar-дель-tavęs aš neturiu кур dėtis?
Ar Тик-дель-на Саво mintyse išraižau Tavo Варда?
Ar Тик-дель-на sukurčiau vietā мама ро Сита Сауле?
(Х2)
Ir pasakyk человек: Kas Ту? Kas Ту?
KODEL экономит nepalikai, ставка грива pasiėmei Карту?
Жук aš turėjau Tiek nedaug,
Ставка тау atidaviau, tikėdamas, КАД saugoti mokėsim
Ir nepaleisim Viso, чтобы, ка Дэйв мама likimas.
Ir aš žinau, КАД Дар tikrai neverta pasiduot,
Ir aš žinau, КАД Лико mūsų širdyse drąsos,
Ir aš žinau, КАД Mus Тай Jungs ИКИ погладить pabaigos.
Ar-дель-tavęs neranda Мано Дуся vietos?
Ar-дель-tavęs aš neturiu кур dėtis?
Ar Тик-дель-на Саво mintyse išraižau Tavo Варда?
Ar Тик-дель-на stipriau įspaudžiu plunksną rašalo į Лапа, rašydamas тау laišką?
Ar-дель-tavęs kaskart Бандау nuslėpti Саво drebančias Rankas?
Ar-дель-tavęs vakarais rašau eiles?
Нес pasakyti тау į Акис, кА jaučiu -
Atleisk, Tiek neturiu drąsos, человек за sunku,
Todėl dabar kenčiu. Likai brangi,
Ту, pažadu, išliksi Мано akyse tokia, išliksi Visada. | |
